Mokykla-seminaras
Gyvenimas su
išsėtine skleroze ir
socialinės atskirties mažinimas
Rugsėjo 17 dieną važiavome rudenėjančiu keliu į Šventąją. Sveikatos centre Energetikas Klaipėdos apskrities IS draugijos nariai susitiko metiniame dvejų dienų seminare.
Sveikinimo žodį tarė Klaipėdos apskrities IS draugijos pirmininkė Neringa Venskienė.
Laukėme Klaipėdos IS centro vadovės, Klaipėdos universitetinės ligoninės neurologės Dr. Linos Malcienės. Deja, peršalimas, aukšta temperatūra, žodžiu, staigi liga sujaukė jos planus. Žinome, daugeliui taip atsitinka ypač rudenį. Netgi ir gydytojams taip atsitinka.
Ką gi, diskutavome tarpusavyje, aptarinėjome ankstesnę veiklą. Seminaro tema Gyvenimas su išsėtine skleroze ir socialinės atskirties mažinimas plati, tad pakalbėti buvo apie ką. Ir visi konstatavo, kad atkirtis sergančiųjų IS nuo sveikųjų įvairiuose gyvenimo sferose mažiau ar daugiau, bet iki šiol egzistuoja. Tad apie tai, kaip ją mažinti ir buvo kalbėta daugiausiai. Blogiausia tai, kad ne tik visuomenė nepakankamai žino apie IS, bet ir valdžia, įvairūs pareigūnai.
Tačiau seminaro dalyviai pastebėjo, kad štai tokių draugijų dėka, dėka jų susivienijimo į sąjungas, asociacijas, reikalai gerėja. Apie IS prieš kokį 15 metų visuomenė žinojo kur kas mažiau, negu dabar. Žodžiu, neužilgo tikimės, kad policininkas, sustabdęs įtartiną jam vairuotoją klaus: Ar gerb. ponas (-ia) vartojote stiprius vaistus, alkoholį ar narkotikus? O gal sergate IS?
Sekantis kalbėjo gyd. psichiatras dr. Vincas Šlioža. Jis kalbėjo labai svarbiomis mums temomis: kaip nepalūžti psichologiškai ir tvarkytis su emocinėmis reakcijomis ir jų sukeltomis problemomis.
Po trumpos kavos pertraukėlės tęsėme pokalbį su psichiatru dr. Vincu Šlioža. Tema taip pat buvo labai svarbi: Depresija dažnas IS palydovas. Vėliau draugijos nariai uždavinėjo jiems rūpimus klausimus ir psichiatras stengėsi visiems atsakyti.
Susitikimas su gerbiamu psichiatru V.Šlioža tikrai buvo labai vertingas, nes jis papasakojo ką konkrečiai daryti vienokiu ar kitokiu atveju, kaip kovoti su apėmusia neviltimi, nerimu ir pan., kaip susigyventi su diagnozuota liga. Ypač tai svarbu tiems, kurie neseniai sužinojo, kas serga IS.
Vakare visi keliavome į kavinę, kur mums koncertavo grupė PIKASO. Visi po truputį darėmės drąsesni ir šokome, dainavome kartu su grupe. Kamputyje net buvo įsikūrusi šokių vertinimo komisija, kuri balais vertino šokančius.
Papusryčiavę sekančią dieną susitikome su Muzikos ir garso terapeute Diana Dainyte-Uribe. Ji supažindino su muzikos terapijos taikymu, sergant IS - Gyvi gydantys garsai. Įdomu buvo klausytis tibetietiškus dubenis, klausytis jų gaudesio. Keli draugijos nariai turėjo progą pajusti dubenių garsų vibravimą, net stovint ir gulint. Pradžioje nemažai susirinkusiųjų gan skeptiškai manė apie garsų terapijos galimybes. Manau, kad po šio praktinio užsiėmimo tokių tarp jų nebeliko.
Garso terapeutė Diana
supažindina su fantastiniu
neįprastu garsų pasauliu.Nuo garso vanduo
dubenyje "fontanuoja".Neringa išbandė
gydymo seansą garsu.
Po kavos pertraukėlės Neįgaliųjų verslo plėtros centro ir projekto E-studijos konsultantės Neringa Venskienė ir Asta Jakovlevienė kalbėjo apie E-studijas ir naujas įsidarbinimo galimybes neįgaliesiems, siekiant paskatinti juos tapti pilnaverte darbo rinkos dalimi.
Po pietų pertraukos norintys ėjo į baseiną, kiti ilsėjosi, aptarinėjo seminaro temas.
Mokykla-seminaras suteikė galimybę puikiai pailsėti, pasisemti naujų vertingų žinių, pabendrauti su bendražygiais. Tad po seminaro Šventojoje jautėmės tarsi pasikrovę akumuliatorius.
Ypač grįžus namo juokingai atrodo nuskambėjęs mūsų pirmininkės provokuojantis klausimas apie tokių mokyklų-seminarų reikalingumą. Atsakymas nuskambėjo TAIP, reikalingi. Tad galima tik pakartoti TAIP.
Jolanta Starodubcevienė