Šventoji, 2011 m.

Gal pradėsiu nuo to, kad praleisti keletą dienų Šventojoje vasaros sezono įkarščio metu sanatorinėse sąlygose – tai jau fantastiškai gerai. O dar ir nemokamai (nes už viską mokėjo LISSas) – tai išvis pasakiškai! Jeigu iš rusų kalbos išversti „lis“ – lapinas, tad didžiulis ačiū mūsų Lietuvos „lapinui“ už šios stovyklos organizavimą.

Pirmą dieną, rugpjūčio 26 d., spėjome atvykti į „Energetiko“ sveikatos centrą pačiu laiku iki 12 val., t.y. nei pirmi, nei paskutiniai. Važiuoti buvo kur kas smagiau ir lengviau, nei surinkti narius klaipėdiečius pačiame mieste. Žodžiu, Klaipėda nenorėjo mūsų išleisti už savo ribų, tarsi žinodama, kad mums savaitgalį bus geriau kitur.

Oras buvo itin vasariškas – saulė ir +28 šilumos. Tad, kas svajojo bėgti prie jūros, pasideginti ir pasimaudyti, po įsikūrimo kambariuose tai ir darė. Ir visiems tos jūros ištroškusiems kuo puikiausios sąlygos, nes paplūdimys nuo „Energetiko“ vos 300 metrų. Na, o kai kuriems, gyvenantiems prie jūros, nemėgstantiems kaitrios saulės ir Turkijos kurortų temperatūros, mieliau buvo įsijungti į stovyklos darbinę veiklą. Iš pradžių buvo liepta pasirinkti gamtinės medžiagos, iš kurios vėliau visi, vadovaujami Genovaitės Inčiūrienės, kūrė mandalą. Tad teko pasivaikščioti po pajūrio pušyną ir parankioti visokių šakų, kankorėžių. Nežinojau kas yra ta mandala, tai rinkau pagrinde kankorėžius. Radau ir įdomų pagalį, paveiktą smėlio ir jūros vandens. Bet pakeliui atgal išmečiau, bet, pasirodo, buvo reikalingas, teko sugrįžti ir atsinešti, nes jis mandaloje vaizdavo Kuršių Neriją. O jo dar ir vėliau labai prireikė, kaip ginklo, susidorojant su drakonu.

Lauke, prie centrinio įėjimo į “Energetiką”, buvo sukurta mandala: iš švendrių, kankorėžių, šermukšnio uogų, akmenukų, kriauklelių, pušų šakelių. Viduryje patalpinome IS simbolį – gėlę. Ji buvo apjuosta žolynų vainiku, apjuosiančiu Lietuvos kontūrus.


Konstruojami atskiri būsimos mandalos elementai.		Formuojame Lietuvos kontūrą		Mandala ir kūrėjai.

Vakare prie mandalos įvyko stovyklos atidarymas. Kadangi viskas vyko Pasaulio krepšinio čempionato išvakarėse, kuris turėjo prasidėti Lietuvoje, tai lietuvių vyrai persirengė sportininkais, rankose laikė degančius deglus, juos atlydėjo lietuvaitė tautiniais drabužiais - LISS generalinė sekretorė Aldona Droseikienė. Ji pasveikino visus ir palinkėjo sveikatos, geros nuotaikos ir kūrybinių pasiekimų stovykloje.


Stovyklos atidarymo akimirka.		Visus atvykusius sveikina tautiškais drabužiais apsirengusi LISS generalinė sekretorė Aldona Droseikienė		Nuotrauka atsiminimų albumui.

Turėjo groti „Tris milijonai“, bet dėl techninių nesklandumų, kurie vėliau vos nesužlugdė lietuvių parengtos vakaronės, teko patiems savo balsu kažką suniūniuoti, o kadangi stiprių balsų pristigo, tai padainavome visiems žinoma „Gimtąją Baltija, Lietuva, Latvija, Estija...“. Po dainos Aldona ištarė „varom už Lietuvą“ ir trys krepšinio kamuoliai persirito per visų rankas su džiaugsmu ir palinkėjimais mūsų krepšininkams. Tad Lietuvos krepšininkam linkėti gero prisėjo atvykusiems į „Energetiką“ ir latviams, ir estams.

Pirmos dienos vakarą turėjo parengti Latvijos atstovai. Vakaras vyko, kaip įprasta, sanatorijos valgykloje, nes tik ten gali sutilpti beveik šimtas žmonių. Latvių vaidinimą pavadinčiau „Šokių mokykla“, vėliau įtraukusią į šokius visus žiūrovus. Aišku, latviams buvo sunkiausia, nes jie buvo pirmieji.


Pirma vakaronė. Šoka svečiai iš Latvijos		Latviai negailėjo dovanų lietuviams ir estams.		Žiūrovai su malonumu stebėjo latvių pasirodymą.

27 dienos rytas prasidėjo ne Tai-tchi mankšta, kuri buvo numatyta programoje (tiesa, su abejone ar vyks), o pasivaikščiojimu pajūriu ir maudynėmis jūroje. O tokie tinginiai, kaip aš, galėjo papildomai pusvalandį pamiegoti. Tad, manau, kad visi buvo patenkinti...

O jau po pusryčių prasidėjo darbas grupėse. Estų psichologės Galinos Mikkin užsiėmimas prie apvalaus stalo daugiausia sutraukė svečius iš Estijos ir Latvijos. Daktarės Rasos Kizlaitienės į salę suėjo pasiklausyti beveik visi Lietuvos stovyklautojai. Daktarės papasakojo apie naujienas IS gydymo srityje ir dalijosi praktiškais patarimais. Po to su higienos prekėmis ir jų naujovėmis supažindino „Inkocentro“ darbuotojai.


Užsiėmimai psichologės Galinos Mikkin grupėje. Galina nuotraukoje - centre.		Psichologas Laimutis Vasilevičius vedė pasakų ir legendų takais. Ir daug jų išliko iš pagonybės laikų.		O štai ir pirmieji Genovaitės Inčiūrienės "auklėtinių" nuostabūs darbeliai.

Tuo pat metu fojė savo produkciją pristatinėjo “Tenos “ kompanijos atstovės.

Po pietų prasidėjo darbas meno terapijos grupėse. Dalia Kairienė subūrė papjė maše kaukių darymo grupę. Kaip žinia, papjė maše pagrindų išmokti labai pravartu, nes ši sena technologija galima naudoti ne tik kaukių gamybai, bet daryti labai daug įvairiausių dekoratyvinių dalykų.

Genovaitė Inčiūrienė vedė darbo terapijos užsiėmimus: piešimą ant akmenukų, darė aplikacijas, kūrė kompozicijas. Taip pat Genovaitės vadovaudami žmonės dar gamino sages iš kailio, skiaučių, piešinius ant šlapio popieriaus.

Visi dirbo grupėse, kūrė, fantazavo, džiaugėsi pagamintais darbais. Ypač daug dirbti teko tiems, kurie gamino kaukes.

Na, o tokie, kaip aš, nuėjo pas psichologą Laimutį Vasilevičių, kuris vedė pasakų ir legendų takais.

Vakare laukiame estų programos. Jie vaidino pasakos „Auksinė žuvelė“ interpretaciją. Vaidinimas buvo nuostabus, linksmas, netgi šmaikštus. Po vaidinimo visi dalyviai buvo įtraukti į personažų kūrimą. Geriausieji komisijos vertinimu buvo apdovanoti prizais. Nors tai buvo pats karščiausias vakaras tiesiogine prasme (+30°C), bet ir geriausias.


Estų "Auksinės žuvelės" interpretacija.	Seno žvejo gausiai šeimynai tik trijų norų išpildymas pasirodė visiškai nepakankamas...	Žiūrovai buvo sužavėti estų vaidyba.

Auksinei žuvelei, kurią vaidino Marina Salmina, teko tartis su savo jūros valdovu.	Estų "artistai" po spektaklio.	Estai padovanojo lietuviams nors ne auksinę žuvelę, bet žuvį-kalendorių.

Sekančią, rugpjūčio 28, dieną, kai kurie net prieš pusryčius rinkosi prie savo nebaigtų darbų, o po jų tęsėsi darbas visose grupėse. Tiesa, buvo kiek lengviau, nes nakties liūtis, debesuotumas, atkeliavęs su stipriu vėju, sumažino temperatūra iki +18°C. Tad ir viduje tapo kiek vėsiau.

Žmones papuošalų gamybai iš pramoninių medžiagų subūrė Marina Salmina (Estija). Kas galėtų pagalvoti, kad paprasta varinė viela dar ir su izoliacija gali virsti papuošalo pagrindine dalimi? Tai ne tik gražu, bet ir naudinga – mažina aplinkos užterštumą, nes prikelia medžiagas, skirtas išmetimui, „antram gyvenimui“.

Dalia Kairienė tęsė kaukių gamybą, pas ja net padidėjo dalyvių skaičius.


Marinos Salminos (Estija) vadovaujama grupė, kuri gamino suvenyrus, panaudojant antrines žaliavas.		Dalios Kairienės grupės nariai darė kaukės. Tam reikėjo daugiausiai laiko, kantrybės ir kruopštumo.		Netruko klausytojų ir pas psichologus.

Psichologai Galina iš Talino ir Laimutis iš Panevėžio taip pat tęsė savo darbą grupėse. Šį kartą apie emocijas, pyktį, kaltinimą ir kaip su visu tuo susitvardyti.

Artėjo mūsų vaidinimo metas. Labai gerai, kad po pietų Aldona Droseikienė visus lietuvius surinko repeticijai. Lietuviškų pasakų motyvais apie čigonus scenarijų parašė psichologas L.Vasilevičius. Tad, galėjome pasiskirstyti vaidmenimis, paruošti drabužius ir rekvizitą, parepetuoti. Surastas pajūryje pagalys tapo rekvizitu.

Darbai pagal programą padaryti , tad greitai paruošta paroda. Visi stovyklos dalyviai gerėjosi savo ir kitų darbais, o kai kurie negalėjo patikėti, kad tai jie padarė savo rankomis. Paroda žavėjosi ir sveikatos centro pacientai.


Štai ir paroda. Suvenyrai iš pajūrio akmenukų bei išpuošti indai iš stiklo.	Sagės su kailiuku.	Modernus papuošalai, kuriose panaudoti elektros pramonės atliekos.

Nuostabios kaukės, padarytos pagal papjė maše technologiją.	Štai ir karpiniai.	Karpiniai ir piešiniai ant šlapio popieriaus.

Po vakarienės Aldona Droseikienė pakvietė visus į padėkos vakarą prie „švediško“ stalo. Padėkojo visiems aktyviai dalyvavusiems ir dirbusiems darbo grupėse, bei lektoriams. Vėliau įvyko Lietuvos draugijų jungtinis pasirodymas - pasakos apie drakoną, kuris prarijo viso kaimo žmones, ir gudrųjį čigoną vaidinimas. Pasakose gėris visada nugali blogi: iš drakono nasrų „sugrįžo“ viso kaimo gyventojai ir prasidėjo šokiai ir žaidimai. Čigonės-būrėjos būrė, šokėjos šoko ir šokdino kitus, dainavo įvairias dainas. Nesu tikras, bet, kaip atrodo klaipėdiečiams, tai lietuvių vakaras pavyko neblogai. Aišku, mes nepranokome estų „Auksinės žuvelės“, bet čigoniškas linksmybes tikrai sukėlėme.


Lietuvių vakaras. Čigonai atrieda, atidunda...	Iš drakono pilvo išlaisvintas taboras linksminasi.	Būrėja Jolanta (iš dešines) buria kortomis latviams ir estams.

Čigonai linksmina visus.	Su čigonais šoka ir maži, ir dideli.	Čigonu Baronas (Žilvinas iš Kauno) panelių apsuptyje jaučiasi puikiai.

Kaip bebūtų gerai, bet ateina metas atsisveikinti ir grįžti namo. Tad, toks ir buvo pirmadienio rytas, rugpjūčio 29 d. Pagal LISS duomenys „Energetiko“ sanatorijoje organizuotoje Baltijos IS Aljanso aktyvaus poilsio vasaros stovykloje dalyvavo 86 žmonės: 46 - iš Lietuvos ir po 20 iš Latvijos ir Estijos. Buvo tikrai labai, labai smagu.

Na ir tikimės, kad sekančiais metais į Baltijos IS Aljanso vasaros stovyklą pakvies mūsų kaimynai latviai.